Dön diyemedim Bi’ türlü canım özleyemedim
Önleyemedim ama gittiğin o geceyi
Gururu yıkıpta gel diyemedim
Bak, yine gözlerim parçalı bulut
Dön diyemedim Bi’ türlü canım özleyemedim
Önleyemedim ama gittiğin o geceyi
Gururu yıkıpta gel diyemedim
Bak, yine gözlerim parçalı bulut
İstersen kapa parçamı, unut
Elimde neşter kesmeye hazırım
İçimde son kalan o parçanı bulup
Uyuştur aşkını derine ver
Artık sana yenilemem
Git, gözüm görmesin o güzelliğini
Yeniden sen diye deliremem
Bana hak ver ya da al deş beni
Yanındakine ben kardeş dedim
Ben, beni çıkarıyorum o dip kuyudan
Sen çek elini benden, kalleş seni
Acıları üzerime siz saldınız
En büyük hatanız, kör sandınız
Ama değilim
Siz ne anlarsınız
Elini ver bana bu son dansımız
Kahretsin, yine terse bak
Doğadaki renklerim hep sana
Siyaha çalan penceremdeyim
Gölgeni izleyip, her sabah
Bi gün de git bana yazdırma
Yaralarım acıyo be bastırma
Onunla evdesin her gün
Boynuna yapışıp azdırma
Dönülmüyor, aşk binince inada
Kaçıncı yoksayış, ekleme bi’ daha
Uzaktayım
Zaten seni sevmek eşitti en büyük günaha
Gözünde bal gibi suçluydum
Ulan aptal, neyine borçluydum?
Peki dört yıla yakındır boş muydum?
Onunla yatmakta hoş muydu?
Sessizliğimize yenildik anne
Sustuğuma bakma gözüm hep kan be
Kendimi biledim şu uğurda her gün
Aşkına sokayım ben hazırım harbe
Bu günahsız gözlerimi de yaktırma bana
Sana mı ona mı inanıyım battım yalana
Tam unuttum dediğim an bulaştın yakama
Bi’ de onu öperken de baktın ya bana sen
En pis hali nefretin huzuru
Beni düşünmeden kendine çektin
Bu masaya bi’ resmin az geldi
Dön de gururum yine bana ihanet etsin
Bu evi, eşyaları bile sattırma bana
Bütün odaları sen ve kapandım odama
Kilidimi beynime vurup çektim kapıyı
İçeriye beni bile alan olmasa da, gel
Bana mutsuzmuş gibi bakma
İstanbul neresi diye bile sorma
Gidiyorum, beni biliyosun duramam
Sırtıma koyduğun onlarca tonla
Yine her gece kendini yazdırma bana
Bi’ bırak beni ona buna sordurmasana
Düşünme sen gidince öldüğümü falan
Tek derdim onunla uyuduğun zaman
İsterdim başkası kokunu bilmesin
Ya da bilmeseydim şimdi kimlesin
Bu daha zor, onu biliyorum, onu tanıyorum
Unutamıyorum Sonumu ecelden önce getirttirme bana
Garezim seni bana hiç unutturmamana
Kötüyüm bunu bile bile öldürme beni
Meleğim gibi bir gece sol yanıma gel
Bana düşmanmış gibi bakma
Ben yokken ne oldu diye sorma
Ölüyorum, bunu biliyosun
Duramam, ömrüme koyduğun onlarca sonla
Negalėjau pasakyti, grįžk, kažkaip negalėjau praleisti savo brangaus
Negalėjau išvengti tos nakties
Negalėjau pasakyti, ateikite sunaikindamas pasididžiavimą
Žiūrėk, vėl mano akys yra išsiskyrusios debesies
Uždenkite mane, jei norite, pamirškite
Aš pasiruošęs pjaustyti skalpelį rankoje
Raskite tą paskutinį mano kūrinį mano viduje
Dope duok savo meilę giliai
Aš nebesuerkiu tavęs
Eik, leisk mano akims nematyti tavo grožio
Aš vėl negaliu tavęs išprotėti
Duok man kreditą arba atimkite mane
Aš paskambinau šalia tavęs broliui
Aš mane ištraukiu iš to giliai gerai
Tu nuimsi ranką nuo manęs, klastingas
Jūs išlaisvinote skausmą man
Didžiausia jūsų klaida, jūs manėte, kad tai akla
Bet aš ne
Ką tu supranti
Duok man savo ranką, tai yra paskutinis mūsų šokis
Velnias, vėl atsigręžk
Mano spalvos gamtoje visada yra jums
Aš prie savo juodinto lango
Kiekvieną rytą stebėdamas savo šešėlį
Vieną dieną eik ir nerašyk man
Mano žaizdos skauda, nespauskite
Jūs esate namuose su juo kiekvieną dieną
prilimpa prie kaklo
Negalima atsigręžti, kai meilė įsijungia, ji užsispyrė
Kiek praleidimas, nepridėkite dar vieno
Aš toli
Mylėti tave jau buvo lygus didžiausia nuodėmei
Aš buvau kaltas kaip medus tavo akyje
Tu idiotas, ką aš skolingas?
Na, ar aš tuščias beveik ketverius metus?
Ar buvo malonu su juo miegoti?
Mes pasidavėme savo tylai, motina
Nežiūrėk, kai tyli, mano akys visada yra kraujas
Aš žinojau save dėl šios priežasties kiekvieną dieną
Leisk man įsitraukti į tavo meilę, aš pasiruošęs karui
Neversk man sudeginti šių nuodėmių akių
Ar aš tikiu tavimi ar juo?
Kai tik pasakiau, pamiršau, tu su manimi susipainiojai
Jūs pažvelgėte į mane ir bučiuodami.
Blogiausia forma yra neapykantos ramybė
Tu patraukei mane negalvodamas
Jūsų nuotraukos yra per mažai ant šio stalo
Grįžk ir leisk mano pasididžiavimui vėl išduoti mane
Neversk man parduoti šio namo, net ne baldai
Visi kambariai esate jūs, o aš esu užrakintas savo kambaryje
Aš užmušiau spyną ant savo smegenų ir patraukiau duris
Ateik, net jei tai net neįleidžia
Nežiūrėk į mane taip, lyg esi nelaimingas
Net neklauskite, kur yra Stambulas
Aš einu, tu žinai mane, aš negaliu sustoti
Su dešimtimis tonų, kurį uždėjote ant nugaros
Nerašykite man kiekvieną vakarą
Palauk, neversk manęs jo klausti
Nemanykite, kad aš mirau, kai išėjau
Viskas, kas man rūpi, yra tada, kai jūs miegate su ja
Linkiu, kad niekas kitas nežinotų tavo kvapo
Arba, jei aš nežinojau, kas tu dabar
Tai sunkiau, aš tai žinau, žinau
Aš negaliu pamiršti, kad neversk manęs pasibaigti prieš mirtį
Aš nekenčiu, kad niekada neverčia manęs pamiršti
Aš blogai neužmušk manęs tyčia
Ateik į kairę vieną naktį kaip mano angelas
Nežiūrėk į mane kaip priešą
Neklauskite, kas nutiko, kol aš nebebuvau
Aš mirštu, tu tai žinai
Aš negaliu sustoti su dešimtimis galūnių, kurias įdėjote į mano gyvenimą
| | كلمات الاغنية Lyrics |
| | كلمات الاغنية Lyrics |